Šahrūd - tai studentų miestas, garsus savo universitetais. Jaunimas iš įvairių miestų čia suvažiuoja studijuoti, o atostogų metu miestelyje gyvenančių žmonių sumažėja perpus. Karštis vasaros mėnesiais čia gali viršyti +40C, o žiemą nukrenta ir iki - 14C.
Pas pusbrolį atvykstame jau gerokai po pietų. Šis nerimaudamas mums skambino bent keletą kartų. Gerai įsišnekėjus paaiškėjo, kad keliai yra du, taigi jis galvojo atvykstame trumpesniuoju, tačiau mes besigrožėdami gamta pasukome ilguoju kalnų keliu.
Vakare orui šiek tiek atvėsus išeiname apžiūrėti miesto. Užsukame į išpuoselėtą parką įkurtą kalno papėdėje. Gražiai apšviestais laipteliais lipame aukštyn, nuo čia atsiveria viso miesto panorama. Sugrįžę į namus tradiciškai gurkšnojame arbatą, rūkome kaljaną ir plepame iki išnaktų.
Sekančią dieną važiuojame apžiūrėti užmiesčio apylinkes.
Pas pusbrolį atvykstame jau gerokai po pietų. Šis nerimaudamas mums skambino bent keletą kartų. Gerai įsišnekėjus paaiškėjo, kad keliai yra du, taigi jis galvojo atvykstame trumpesniuoju, tačiau mes besigrožėdami gamta pasukome ilguoju kalnų keliu.
Vakare orui šiek tiek atvėsus išeiname apžiūrėti miesto. Užsukame į išpuoselėtą parką įkurtą kalno papėdėje. Gražiai apšviestais laipteliais lipame aukštyn, nuo čia atsiveria viso miesto panorama. Sugrįžę į namus tradiciškai gurkšnojame arbatą, rūkome kaljaną ir plepame iki išnaktų.
Sekančią dieną važiuojame apžiūrėti užmiesčio apylinkes.
Pravažiavus štai tokius smėlėtus, nuplikusius kalnus....
Ir vėl esame apsupti žaliuojančių kalvų. Čia ir nusprendžiame stabtelti piknikui.
Bepikninkaudami ir belaipiodami po kalnus sulaukiame salėlydžio.
Išaušus rytui atsisveikiname su pusbroliu ir pajudame Gorgan miesto link. Toli nenuvažiavus, planai pasikeičia. Labai susižavime pravažiuojamais kaimeliais. Vis neatsispiriame pagundai stabtelti tai šen tai ten, taip nepastebėdami kaip ištirpsta laikas.
Taigi pavakary vėl sugrįžtame pas pusbrolį. Šis juokiasi ir siūlo pasilikti dar kelioms dienoms, tačiau ilgiau čia užtrukti (nors ir labai norėtųsi) negalime, mano viza baigiasi už poros dienų, todėl privalome pasiekti Gorgan miestą, kuriame galėsiu ją prasitęsti.
Papusryčiavę vėl susikrauname daiktus į automobilį ir dar kartelį atsisveikiname su mus priėmusiu šeimos nariu. Šį kartą jau būtinai privalome pasiekti tikslą, tačiau laiko tam dar truputėlį turime, tad stabtelime pakely išvydę labai seną mečetę. Tuo pačiu pasipildome ledo atsargas.
Papusryčiavę vėl susikrauname daiktus į automobilį ir dar kartelį atsisveikiname su mus priėmusiu šeimos nariu. Šį kartą jau būtinai privalome pasiekti tikslą, tačiau laiko tam dar truputėlį turime, tad stabtelime pakely išvydę labai seną mečetę. Tuo pačiu pasipildome ledo atsargas.
Atvykus į Gorgan miestą matome pakelėje sėdinčius senukus su kambarių nuomos plakatais. Kaip Palangoje vasarą :) Stabtelime prie vieno iš jų. Senukas susilanksto kėdutę ir sėda į automobilį. Bevažiuojant spėjame išsiklausinėti kur randasi vizų išdavimo ofisas. Kelios minutės ir stojame prie naujai statomo kelių aukštų namo. Pasirodo senukas ne šeimininkas, o namų savininko darbuotojas. Apžiūrime kambarius ir suderėję kainą susimokame 30 litų už du kambarius su virtuvėle, dušu ir net garažu. Šeimininkas čia pat sumoka senukui, mes atiduodame jam savo grąžą kaip arbatpinigius ir važiuodami link miesto centro vakarienės, gražiname jį į pakelę.
Iranas - ne vien mečetės ir kalnai. Žinoma, dėl tam tikrų politinių priežasčių šios šalies vystimąsis labai lėtas, tačiau jau dabar galima išvysti gražiai apšviestus naujos statybos tiltus, namus dengtus marmuro plokštėmis ir parduotuvių vitrinas švytinčias nuo kristalinių lempų.
Moterys be galo mėgsta apsipirkinėti ir puoštis. Kai kuriuose miestuose tas matyti labiau nei kituose.
Iranas - ne vien mečetės ir kalnai. Žinoma, dėl tam tikrų politinių priežasčių šios šalies vystimąsis labai lėtas, tačiau jau dabar galima išvysti gražiai apšviestus naujos statybos tiltus, namus dengtus marmuro plokštėmis ir parduotuvių vitrinas švytinčias nuo kristalinių lempų.
Moterys be galo mėgsta apsipirkinėti ir puoštis. Kai kuriuose miestuose tas matyti labiau nei kituose.
Iš pat ankstaus ryto vykstame į vizų ofisą. Čia viskas kitaip nei Širazo mieste. Įėjimas moterims ir vyrams atskiras, smarkiai stebima apranga. Netgi Darius neįleidžiamas trumpomis rankovėmis. Moterys kontrolės punkte be galo smalsios. Nors angliškai nekalba, besišypsodamos klausinėja farsi kalba. Kadangi kalbos jau spėjau šiek tiek pramokti, į kai kuriuos klausimus sugebu atsakyti. Šypsenos dar labiau praplatėja :)Pareigūnai ofiso viduje taipogi labai taktiški.
Greitas vizitas iki banko susimokėti ir po maždaug valandos laiko viza jau puikuojasi mano pase. Taigi, laikas grįžti į Kaspijos jūros pakrantę, o nuo ten, kalnais kalnelias į kitą šalies pusę!
Greitas vizitas iki banko susimokėti ir po maždaug valandos laiko viza jau puikuojasi mano pase. Taigi, laikas grįžti į Kaspijos jūros pakrantę, o nuo ten, kalnais kalnelias į kitą šalies pusę!