Vietnamą palikti susiruošiame ankstų rytą, bet iki pasienio geras gabalas kelio. Bevažiuojant neramios mintys vis lenda galvon, ar niekam neužklius mūsų transporto priemonė? Žinant Vietname vyraujančią korupciją, nesinori mokėti papildomų dolerių.
Atvykstame vidurdienį, kuomet saulė pati karščiausia. Pasistatome motociklą ir skubame prie langelio, tačiau žingsniai sulėtėja išgirdus vieno iš pareigūnų kreipimąsi į mus klausimu:"ar motociklas įsigytas Vietname?" Gavęs teigiamą atsakymą meiliai nusišypso ir mosteli ranka link pasų kontrolės punkto. Kolkas dar nežinome ar šypsena buvo draugiškumo ženklas.
Kelios minutės pasų tikrinimo, sudedami antspaudai ir jau judame link Kambodžos pasienio pastatų. Visdar besišypsantis pareigūnas mus nulydi žvilgsniu.
Čia užtrunkame gerokai ilgiau. Pasienietis klijuodamas vizas neskuba ir pradeda pokalbį : "O kur yra Lietuva?" Po keliolikos minučių šnekučiavimosi apie Lietuvos ir Kambodžos panašumus bei skirtumus, susimokame už vizas, tačiau prieš atiduodamas pasus pareigūnas paprašo ir kelių dolerių administracinio mokesčio. Žinoma, apie šį mokestį jau esame girdėję. Jis nelegalus, tačiau į barnius nesiveliame, vistiek nelaimėsim. Atrodytų jau ir viskas, gagime judėti tolyn, tačiau linksmasis pareigūnas mus pasiunčia į kitą punktą užsidėti antspaudų, o šis nukreipia mus dar į trečią. Čia pamatuojama mūsų kūno temperatūra, išduodamas nelabai reikalingas lapelis ir žinoma susimokame dar viena "administracinį" mokestį! Bet džiaugiamės, kad mūsų "ratai" niekam neužkliuvo ir jau riedame raudona Kambodžos žeme.
Važiuojame pajūriu link Kampot miestelio šalies pietuose. Didelio skirtumo tarp Kambodžos ir Vietnamo išvysti nesitikime, bet greitai suprantame, kad labai klystame. Palikus pasienį išvystame visiškai kitokį pasaulį. Pasijuntame lyg patekę į dailininko nutapytą paveikslą. Spalvos tokios ryškios, jog sunku patikėti, kad tai ką matome tikra, ranka paliečiama! Žemė čia raudona, ryžių laukai ryškiai žali, o dangus be galo žydras.
Stojame pakelėje pertraukėlei. Užgesus motociklo varikliui stoja visiška tyla. Ramybė... Jau po keletos minučių ją smagiai sudrumsčia dviračiais riedantys mokiniai. Visas būrys sveikinasi, mojuoja, šypsosi (:
Atvykstame vidurdienį, kuomet saulė pati karščiausia. Pasistatome motociklą ir skubame prie langelio, tačiau žingsniai sulėtėja išgirdus vieno iš pareigūnų kreipimąsi į mus klausimu:"ar motociklas įsigytas Vietname?" Gavęs teigiamą atsakymą meiliai nusišypso ir mosteli ranka link pasų kontrolės punkto. Kolkas dar nežinome ar šypsena buvo draugiškumo ženklas.
Kelios minutės pasų tikrinimo, sudedami antspaudai ir jau judame link Kambodžos pasienio pastatų. Visdar besišypsantis pareigūnas mus nulydi žvilgsniu.
Čia užtrunkame gerokai ilgiau. Pasienietis klijuodamas vizas neskuba ir pradeda pokalbį : "O kur yra Lietuva?" Po keliolikos minučių šnekučiavimosi apie Lietuvos ir Kambodžos panašumus bei skirtumus, susimokame už vizas, tačiau prieš atiduodamas pasus pareigūnas paprašo ir kelių dolerių administracinio mokesčio. Žinoma, apie šį mokestį jau esame girdėję. Jis nelegalus, tačiau į barnius nesiveliame, vistiek nelaimėsim. Atrodytų jau ir viskas, gagime judėti tolyn, tačiau linksmasis pareigūnas mus pasiunčia į kitą punktą užsidėti antspaudų, o šis nukreipia mus dar į trečią. Čia pamatuojama mūsų kūno temperatūra, išduodamas nelabai reikalingas lapelis ir žinoma susimokame dar viena "administracinį" mokestį! Bet džiaugiamės, kad mūsų "ratai" niekam neužkliuvo ir jau riedame raudona Kambodžos žeme.
Važiuojame pajūriu link Kampot miestelio šalies pietuose. Didelio skirtumo tarp Kambodžos ir Vietnamo išvysti nesitikime, bet greitai suprantame, kad labai klystame. Palikus pasienį išvystame visiškai kitokį pasaulį. Pasijuntame lyg patekę į dailininko nutapytą paveikslą. Spalvos tokios ryškios, jog sunku patikėti, kad tai ką matome tikra, ranka paliečiama! Žemė čia raudona, ryžių laukai ryškiai žali, o dangus be galo žydras.
Stojame pakelėje pertraukėlei. Užgesus motociklo varikliui stoja visiška tyla. Ramybė... Jau po keletos minučių ją smagiai sudrumsčia dviračiais riedantys mokiniai. Visas būrys sveikinasi, mojuoja, šypsosi (:
Suvalgę iš Vietamo atsivežtus mangus riedame toliau. Grožimės gamtos peizažais, jūra... Artėjant prie miestelio, skurdo nepastebėti tiesiog neįmanoma. Namai panašesni į pašiūres, žmonės purvini, apsijuosę skudurais. Perdžiuvę karvės, šunys.
Miestelis mus pasitinka apsemtomis gatvėmis. Važiuojame "upėmis" vis spėliodami, kokio gi dydžio bus sekanti duobė.
Užsukame į keletą, keliautojų pamėgtų hostelių, tačiau nesėkmingai. Visi užimti. Sukdami dar vieną ratą aplink miestuką pastebime iškabą prie didelio ir gana prašmatniai atrodančio viešbučio, su net labai prieinamomis kainomis. Sėkmė! Kambariai erdvūs, švarūs. Motociklas saugomas sargų. Geriau ir būti negali.
Gerai išsimiegoję pradedame pažintį su Kambodža. Judame į kalno 'Bokor' viršūnę. Šis kalnas dar vadinamas vaiduoklių miestu ir tikrai ne bereikalo. Pačioje viršūnėje stovi seni aprudiję pastatai, sena bažnytėlė, kapinės. Visa tai kartas nuo karto užkloja praslenkantys sunkūs debesys. Čia buvo filmuojama filmo "vaiduoklių miestas"(2002) finalinė scena, taipogi filmo "R-Point"(2004) scenos. Grįždami į miestelį stabtelime prie upės, stebime besikeičiantį dangų ir palydime saulę...
Miestelis mus pasitinka apsemtomis gatvėmis. Važiuojame "upėmis" vis spėliodami, kokio gi dydžio bus sekanti duobė.
Užsukame į keletą, keliautojų pamėgtų hostelių, tačiau nesėkmingai. Visi užimti. Sukdami dar vieną ratą aplink miestuką pastebime iškabą prie didelio ir gana prašmatniai atrodančio viešbučio, su net labai prieinamomis kainomis. Sėkmė! Kambariai erdvūs, švarūs. Motociklas saugomas sargų. Geriau ir būti negali.
Gerai išsimiegoję pradedame pažintį su Kambodža. Judame į kalno 'Bokor' viršūnę. Šis kalnas dar vadinamas vaiduoklių miestu ir tikrai ne bereikalo. Pačioje viršūnėje stovi seni aprudiję pastatai, sena bažnytėlė, kapinės. Visa tai kartas nuo karto užkloja praslenkantys sunkūs debesys. Čia buvo filmuojama filmo "vaiduoklių miestas"(2002) finalinė scena, taipogi filmo "R-Point"(2004) scenos. Grįždami į miestelį stabtelime prie upės, stebime besikeičiantį dangų ir palydime saulę...
Netyčiomis užklystame į restoranėlį, kurio nepamirštame dar ilgai. Užsisakome vieną iš Kambodžą garsinančių patiekalų 'Amok' ir tikrai nesigailime. Skonį sunku ir apsakyti! Sugrįžtame čia dar ne kartą. Tą patį patiekalą vėliau užsisakius kituose restoranuose tenka nusivilti.
Pagal planą ( kurį dėliojame diena po dienos) toliau keliaujame į šalies sostinę -Pnom - Peną. Artėjant prie miesto matome didžiulį juodą debesį kabantį virš jo. Svarstome ar tai lietaus ar dulkių debesis? Privažiavus sunku ir patikėti, tai dulkės! Priemiesčio gatvės neasfaltuotos, o judėjimas be galo didelis. Lekiame dulkėtais žvirkeliais, tarsi lenktyniaudami su sunkvežimiais ir kitais motociklais. Pakelėse pardavinėjami vaisiai, drabužiai ir kitos prekės nukloti storu sluoksniu dulkių. Įvažiavus į miesto centrą stojame pertraukėlei ir susimąstome ar tik nereikėtų judėti toliau, nes noro likti šiame mieste visiškai neturime. Kol mano mintys dar kaunasi tarpusavyje vis nerasdamos atsakymo, Darius nusprendžia, kad važiuojame toliau, aš jo sprendimui visiškai neprieštarauju.
Pagal planą ( kurį dėliojame diena po dienos) toliau keliaujame į šalies sostinę -Pnom - Peną. Artėjant prie miesto matome didžiulį juodą debesį kabantį virš jo. Svarstome ar tai lietaus ar dulkių debesis? Privažiavus sunku ir patikėti, tai dulkės! Priemiesčio gatvės neasfaltuotos, o judėjimas be galo didelis. Lekiame dulkėtais žvirkeliais, tarsi lenktyniaudami su sunkvežimiais ir kitais motociklais. Pakelėse pardavinėjami vaisiai, drabužiai ir kitos prekės nukloti storu sluoksniu dulkių. Įvažiavus į miesto centrą stojame pertraukėlei ir susimąstome ar tik nereikėtų judėti toliau, nes noro likti šiame mieste visiškai neturime. Kol mano mintys dar kaunasi tarpusavyje vis nerasdamos atsakymo, Darius nusprendžia, kad važiuojame toliau, aš jo sprendimui visiškai neprieštarauju.
Sekantį miestą pasiekiame jau sutemus ir gerokai nuvargę. Liekame čia porai dienų. Kaip visada pirmiausia apvažiuojame ir apžiūrime apylinkes, apsilankome turguje, pabendraujame su kitais keliautojais ir vietiniais žmonėmis.
Viskas vyksta panašiu scenarijumi ir daugiau mažiau tokiu pat tempu ir sekanciame miestelyje...Ir dar kitame. Stebime žmonių gyvenimą, bandome suprasti kultūra, ragaujame įvairiausius valgius ir žinoma ieškome atsakymo į taip rūpimą klausimą, - kokia gi vietinių gyventojų laimes formulė? Kas, kaip ir kodėl verčia juos tiek daug šypsotis?
Atvažiuojame į miestelį pavadinimu Siem - Rip. Šis miestelis garsėja pražudytu miestu/šventykla 'Angkor Wat'. Šventyklos griuvėsiai užima labai didelę teritoriją. Didinga! Toks žodis kirba galvoje žiūrint į Khmerų imperijos statinius.
Viskas vyksta panašiu scenarijumi ir daugiau mažiau tokiu pat tempu ir sekanciame miestelyje...Ir dar kitame. Stebime žmonių gyvenimą, bandome suprasti kultūra, ragaujame įvairiausius valgius ir žinoma ieškome atsakymo į taip rūpimą klausimą, - kokia gi vietinių gyventojų laimes formulė? Kas, kaip ir kodėl verčia juos tiek daug šypsotis?
Atvažiuojame į miestelį pavadinimu Siem - Rip. Šis miestelis garsėja pražudytu miestu/šventykla 'Angkor Wat'. Šventyklos griuvėsiai užima labai didelę teritoriją. Didinga! Toks žodis kirba galvoje žiūrint į Khmerų imperijos statinius.
Pamilstame šį miestelį, jo žmones. Kas rytą einame į turgu rytinės kavos puodeliui. Apvažiuojame užmiescio teritorijas. Gido knygoje atrandame vaikų ligoninės adresą ir kvietimą dovanoti kraują. Žinoma nepraleidžiame progos prisidėti prie šių nuostabiai šiltų žmonių gerovės. Mainais dar gauname marškinėlius ir žinoma šūsnį šypsenų.
Mūsų klajonėms Kambodžoje priartėjus prie pabaigos randame ir atsakymą į klausimą apie laimę. Kad ir kaip banaliai tai skambetų, bet laimė ištikrųjų slypi ne piniguose, bet žmonių širdyse. Tuo įsitikinome apkeliavę vieną skurdžiausių pasaulio šalių.
Mūsų klajonėms Kambodžoje priartėjus prie pabaigos randame ir atsakymą į klausimą apie laimę. Kad ir kaip banaliai tai skambetų, bet laimė ištikrųjų slypi ne piniguose, bet žmonių širdyse. Tuo įsitikinome apkeliavę vieną skurdžiausių pasaulio šalių.