Vilnius. Autobusas Vilnius - Maskva vėluoja gerą pusvalandį. Apie 18 val. pajudame Latvijos link. Kokį dvidešimtą kartą pasitikrinu vizas,bilietus ir kitus dokumentus.
Įsitikinusi, kad tikrai viską turiu, pradedu grožėtis Lietuvos gamtovaizdžiu ir mintyse spėlioti, kokia gi bus ta ilgai svajota kelionė.
Keliai nuo Latvijos iki pat Rusijos remontuojami, miegoti sekasi sunkiai. O gal nemiga visai ne duobėtų kelių, o didelių emocijų kaltė?
Šalia prisėda garbaus amžiaus Maskvietė. Nedrąsiai klausia iš kur esu ir kur važiuoju. Paaiškinus, kad rusiškai šneku tik truputį, moteris prabyla laužyta anglų kalba. Kadangi kelionė ilga, pamažu įsikalbame ir apsikeičiame gyvenimo istorijomis.
Savo pirmąjį penkiasdešimtmetį moteris pragyveno Sibire. Sako, gyvenimas ten sunkus, bet žmonės pripranta. Buvo kartu su vyru ir į Laosą nuvykę padirbėti, bet pasirodo ir ten gyvenimas ne rožėmis klotas. Teko glaustis miške susirengus pastogę. Ryžiai ir paštetas buvo kasdieninis maistas. Po vyro mirties ji persikėlė į Maskvą. Sako čia lengviau. Dukros čia gyvena, o ir amžius jau ne tas, kad nugarą lenkti, poilsio norisi.
Įsitikinusi, kad tikrai viską turiu, pradedu grožėtis Lietuvos gamtovaizdžiu ir mintyse spėlioti, kokia gi bus ta ilgai svajota kelionė.
Keliai nuo Latvijos iki pat Rusijos remontuojami, miegoti sekasi sunkiai. O gal nemiga visai ne duobėtų kelių, o didelių emocijų kaltė?
Šalia prisėda garbaus amžiaus Maskvietė. Nedrąsiai klausia iš kur esu ir kur važiuoju. Paaiškinus, kad rusiškai šneku tik truputį, moteris prabyla laužyta anglų kalba. Kadangi kelionė ilga, pamažu įsikalbame ir apsikeičiame gyvenimo istorijomis.
Savo pirmąjį penkiasdešimtmetį moteris pragyveno Sibire. Sako, gyvenimas ten sunkus, bet žmonės pripranta. Buvo kartu su vyru ir į Laosą nuvykę padirbėti, bet pasirodo ir ten gyvenimas ne rožėmis klotas. Teko glaustis miške susirengus pastogę. Ryžiai ir paštetas buvo kasdieninis maistas. Po vyro mirties ji persikėlė į Maskvą. Sako čia lengviau. Dukros čia gyvena, o ir amžius jau ne tas, kad nugarą lenkti, poilsio norisi.
Oras Rusijoje pasitaiko itin karštas. Apsistoju pusbrolio šeimos namuose, 19tame pastato aukšte. Naktinės Maskvos vaizdai iš paukščio skrydžio gniaužia kvapą.
Aplankome Kremlių, Raudonąją aikštę, parkus. Žinoma užsukame į sovietinio stiliaus valgyklą. Kadangi valgykla įsikūrusi prabangiame prekybos centre, sovietinių laikų detalės ne autentiškos. Tačiau pusbrolis pažada nusivesti į tikrąją valgyklą išlikusią nuo tų laikų. Belaukdama tos dienos žinoma neatsisakau paskanauti jo žmonos suteptų, populiariosios rusiškos ikros sumuštinių:)
Aplankome Kremlių, Raudonąją aikštę, parkus. Žinoma užsukame į sovietinio stiliaus valgyklą. Kadangi valgykla įsikūrusi prabangiame prekybos centre, sovietinių laikų detalės ne autentiškos. Tačiau pusbrolis pažada nusivesti į tikrąją valgyklą išlikusią nuo tų laikų. Belaukdama tos dienos žinoma neatsisakau paskanauti jo žmonos suteptų, populiariosios rusiškos ikros sumuštinių:)
Rugpjūčio 15d, didžioji diena.
Į traukinių stotį skrendu lyg ant sparnų. Kadangi laiko turiu į valias, užsukame į žadėtąją valgyklą. Vos įžengus vidun pasijunti lyg gryžęs praeitin. Alus liejasi ant stalų, cigarečių dūmai gniaužia kvapą, pardavėjos sovietiniais "žiurstais" neatrodo itin maloniai nusiteikusios. Užsisakau žuvies su virtomis bulvėmis,raugintų agurkėlių ir keptos duonos. Žinoma pasiimame ir po bokalą alaus. Pusbrolis sako reikia, kad kelionėje sektųsi:)
Išvykimas iš Maskvos. Pirmasis įspūdis pamačius kajutę - kaip čia gali tilpti keturi žmonės? Sudėjus mantą į reikiamas vietas ir visiems giminaičiams palikus traukinį, erdvė šiek tiek praplatėja. Po poros valandų, jau apsipratus, vietos atsiranda dvigubai daugiau.
Vietiniams gyvenimas traukinyje teka įprasta vaga. Kas skaito laikraštį, kas žiūri filmus, dar kiti sprendžia iškilusias šeimos problemas. O aš stebiu... Stebiu žmones, besikeičiančius vaizdus pro langą ir vis bandau patikėti, kad tai ne sapnas, o besipildanti svajonė... Sibiro traukinio svajonė...
Į traukinių stotį skrendu lyg ant sparnų. Kadangi laiko turiu į valias, užsukame į žadėtąją valgyklą. Vos įžengus vidun pasijunti lyg gryžęs praeitin. Alus liejasi ant stalų, cigarečių dūmai gniaužia kvapą, pardavėjos sovietiniais "žiurstais" neatrodo itin maloniai nusiteikusios. Užsisakau žuvies su virtomis bulvėmis,raugintų agurkėlių ir keptos duonos. Žinoma pasiimame ir po bokalą alaus. Pusbrolis sako reikia, kad kelionėje sektųsi:)
Išvykimas iš Maskvos. Pirmasis įspūdis pamačius kajutę - kaip čia gali tilpti keturi žmonės? Sudėjus mantą į reikiamas vietas ir visiems giminaičiams palikus traukinį, erdvė šiek tiek praplatėja. Po poros valandų, jau apsipratus, vietos atsiranda dvigubai daugiau.
Vietiniams gyvenimas traukinyje teka įprasta vaga. Kas skaito laikraštį, kas žiūri filmus, dar kiti sprendžia iškilusias šeimos problemas. O aš stebiu... Stebiu žmones, besikeičiančius vaizdus pro langą ir vis bandau patikėti, kad tai ne sapnas, o besipildanti svajonė... Sibiro traukinio svajonė...